Stručiai turi raudoną, o ne baltą mėsą dėl savo raumenų sandaros. Jų kūne vyrauja lėto darbo raumenys, kuriuose gausu mioglobino. Būtent ši medžiaga suteikia mėsai rausvą atspalvį.
Trumpai apie esmę
- Stručio mėsa priskiriama raudonai mėsai, nes jo raumenyse daug mioglobino.
- Lėto darbo raumenys naudojami ilgiau trunkančiai veiklai, pavyzdžiui, stovėjimui ir vaikščiojimui.
- Vištų ir kalakutų raumenyse vyrauja greito darbo skaidulos, todėl jų mėsa šviesesnė.
- Raudona stručio mėsa savo skoniu ir išvaizda primena jautieną.
- Ji yra liesesnė už jautieną ir turi mažiau kalorijų bei cholesterolio.
Keistas, bet labai įspūdingas paukštis
Strutis iš pirmo žvilgsnio atrodo beveik komiškai. Jis labai aukštas, ilgakojis ir masyvus. Jo akys didelės, o snapas atrodo neįprastai stambus. Tačiau tai tikrai ne juokais pavojingas paukštis. Strutis yra didžiausias dabar gyvenantis paukštis. Vienu stipriu spyrio judesiu jis gali rimtai sužeisti net plėšrūną.
Šis paukštis skiriasi nuo daugelio kitų sparnuočių. Jis priklauso neskraidančių paukščių grupei, kuriai priskiriami ir kai kurie kiti panašūs paukščiai. Skristi jie negali, bet tai nereiškia, kad yra bejėgiai.
Skrydžio stoką strutis kompensuoja greičiu. Jis gali bėgti labai greitai ir įveikti didelius atstumus. Tokiu būdu jis sėkmingai pabėga nuo pavojų. Įdomu ir tai, kad šis sunkus paukštis juda neįtikėtinai sparčiai. Nors gali sverti labai daug, jo greitis išlieka įspūdingas.
Jo sparnai taip pat nėra beprasmiai. Bėgdamas strutis jais palaiko pusiausvyrą. Jie padeda staigiai keisti kryptį. Patinai sparnus naudoja ir poravimosi metu, kai bando sudominti pateles.
Ką strutis valgo ir kodėl tai svarbu
Stručiai gyvena vietovėse, kur maisto ne visada gausu. Dėl to jų mityba labai plati. Jie lesa augalus, sėklas, vabzdžius, mažus roplius ir net akmenukus. Akmenys padeda susmulkinti kitą maistą skrandyje.
Pasitaiko ir visai keistų istorijų apie tai, ką jie praryja. Tačiau svarbiausia yra kita detalė. Stručiai nėra išrankūs, todėl ūkiuose juos laikyti gali būti naudinga. Jie auga gana greitai ir sunaudoja palyginti mažai pašaro.
Be to, jie veisiasi dažniau nei galvijai. Dėl to jų auginimas gali būti ekonomiškai patrauklus. Kai kur stručio mėsa laikoma delikatesu, nors kitose vietose ji vartojama įprastai. Europoje ir Pietų Afrikoje ji nėra toks retas pasirinkimas.
Kodėl stručio mėsa raudona
Nors strutis yra paukštis, jo mėsa nėra balta kaip daugumos kitų paukščių. Ji raudona ir išoriškai, ir valgant primena jautieną. Tuo pačiu ji yra liesesnė. Joje mažiau riebalų, kalorijų ir cholesterolio nei jautienoje, o taip pat ir nei vištienoje ar kalakutienoje.
Raudona mėsa susijusi su raumenų tipu. Rausvesnę spalvą lemia lėto darbo raumenys. Jie dažniau naudojami ilgalaikiams judesiams, pavyzdžiui, stovėjimui, vaikščiojimui ar nuolatiniam judėjimui. Tokiuose raumenyse daug mioglobino, kuris kaupia deguonį. Dėl šios medžiagos mėsa atrodo tamsesnė.
Stručiai didžiąją dienos dalį praleidžia stovėdami ir judėdami. Jų sparnai taip pat dirba gana aktyviai, nes padeda bėgant. Todėl jų raumenyse vyrauja būtent lėto darbo skaidulos. O lėto darbo raumuo ir yra raudona mėsa.
Kuo skiriasi raudona ir balta mėsa
Vištos ir kalakutai sudaryti kiek kitaip. Jų raumenys dažniau dirba trumpais, staigiais intervalais. Toks darbas reikalingas trumpam pakilimui į orą ar greitam judesiui. Šiems veiksmams naudojama kitokia energija, o mioglobino tokiuose raumenyse mažiau.
Dėl to jų mėsa atrodo šviesesnė. Greito darbo raumenys paprastai laikomi balta mėsa. Jie turi mažiau deguonį kaupiančių baltymų, todėl spalva būna blyškesnė.
Yra ir vienas įdomus išskyrimas. Paukščių kojose dažniau randama tamsesnė mėsa. Kojos dirba dažniau nei krūtinės raumenys, todėl jose susikaupia daugiau mioglobino. Būtent dėl to šios dalys atrodo tamsesnės už krūtinėlę.
Dar keli įdomūs faktai apie stručio mėsą
Stručio mėsa parduodama įvairiais gabalais. Iš jos gaminami kepsniai, filė, maltiniai, medalionai ir kepsniai orkaitėje. Taip pat galima rasti dešrų ir vytintos mėsos.
Kadangi ši mėsa nėra visur lengvai prieinama, žmonės jos dažnai ieško internetu. Vis dėlto svarbu ją tinkamai ruošti. Stručio mėsa yra labai liesa, todėl per ilgai kepant ji gali tapti sausa. Geriausia ją kepti iki vidutinio iškepimo arba šiek tiek mažiau.
Dar vienas įdomus dalykas yra tai, kad strutis iš tiesų nekiša galvos į smėlį. Šis mitas kilo iš jo gynybinės elgsenos. Išsigandęs paukštis gali prigulti prie žemės ir išsitiesinti. Kadangi jo galvos plunksnos būna žemės spalvos, iš tolo gali atrodyti, jog galva dingo po smėliu.
