Ar povas netenka uodegos plunksnų ir ar jos atauga? Taip, atauga. Tačiau tam reikia laiko, o pats procesas vyksta kasmet.
Kas vyksta, kai povas meta plunksnas
Pavasariui ar vasarai artėjant į pabaigą, patinų įspūdinga uodega ima retėti. Tai natūralus plunksnų metimo procesas, kuris būdingas daugeliui paukščių. Senos plunksnos nusidėvi, praranda savo paskirtį ir turi būti pakeistos naujomis.
Šį pokytį sužadina hormonai, o jis paprastai prasideda po poravimosi sezono. Taip paukštis sutaupo jėgų, nes naujų plunksnų augimas reikalauja daug energijos. Pats procesas primena kitų gyvūnų kitimo ciklus, kai seni išoriniai sluoksniai yra pakeičiami naujais.
Maždaug po septynių mėnesių povas jau būna vėl pasiruošęs poravimosi sezonui. Tuomet uodega atauga ilgesnė, tankesnė ir ryškesnė. Brandus patinas savo gražiausią plunksnų formą pasiekia maždaug šešerių metų amžiuje.
Tokia uodega gali būti labai ilga. Suaugusio patino plunksnų vėduoklė kartais siekia daugiau nei 1,7 metro. Dėl tokio dydžio povas laikomas vienu didžiausių skraidančių paukščių.
Kodėl povų plunksnos tokios įspūdingos
Kiekvienos uodegos plunksnos viršuje matyti apvalus, lyg brangakmenis žėrintis taškas. Jis vadinamas akute ir iš tiesų primena mažą akį. Būtent šie raštai suteikia plunksnoms išskirtinumo.
Plunksnos sandara sukurta taip, kad paukštis, išskleidęs uodegą, parodytų visas šias akutes. Vienos plunksnos sluoksniuojasi ant kitų, todėl vėduoklė atrodo tanki ir vieninga. Plika akimi spalvos atrodo mėlynos ar žalios, bet tikrasis efektas atsiranda dėl šviesos atspindžių.
Plunksnų skaidulose esantys smulkūs dariniai skirtingais kampais pagauna saulės šviesą. Dėl to paviršius žvilga ir keičia atspalvius priklausomai nuo matymo kampo. Būtent taip atsiranda tas būdingas vaivorykštis spindesys.
Labai retai pasitaiko ir visiškai balti povai. Jie gimsta be pigmento, tačiau jų plunksnų sandara išlieka tokia pati. Net ir tokiais atvejais akutes galima įžiūrėti.
Kaip povai vilioja pateles
Poravimosi metu patinai susiburia į teritorines grupes. Į jas vaikšto patelės, tarsi rinkdamosi, su kuriuo patinu verta poruotis. Norėdami atkreipti dėmesį, patinai išskleidžia uodegą, žingsniuoja ratu ir ją virpina.
Toks elgesys yra savotiškas piršlybų šokis. Jis padeda parodyti visą puošnumą ir išryškina plunksnų raštą. Kuo demonstracija aktyvesnė, tuo labiau tikimasi sulaukti patelės dėmesio.
Ilgą laiką manyta, kad svarbiausia yra akelių skaičius ir jų ryškumas. Pagal šią logiką puošnesnė uodega turėtų būti patrauklesnė. Iš to net buvo daroma išvada, kad tokios savybės per laiką stiprėjo dėl lytinės atrankos.
Vis dėlto vėlesni stebėjimai parodė, kad vaizdas gali būti sudėtingesnis. Buvo siūloma, kad pateles labiau veikia patino judesiai ir garsiniai signalai. Tyrimuose matyta, jog ir kuklesnę uodegą turintys patinai gali susilaukti panašiai daug dėmesio.
Vis dėlto klausimas iki galo neišspręstas. Vis dar diskutuojama, kiek svarbios yra pačios akelės, o kiek svarbiau yra judesys ir bendras patino elgesys.
Iš kur atsirado akelių legenda
Su povų akelėmis siejama ir sena mitologinė istorija. Joje pasakojama apie moterį, kuri buvo siejama su dievų pasauliu ir pavydžia deive. Kai viena istorijos dalis baigėsi apgaule ir krauju, akys ant povo plunksnų neva tapo atminimu apie sargą, kurio kūnas buvo nusėtas akimis.
Taip legenda aiškino, kodėl povo plunksnose matyti tiek daug akių primenančių raštų. Nors tai tik mitas, jis puikiai atspindi, kiek dėmesio šis paukštis sulaukė nuo senų laikų. Povas visada buvo siejamas su grožiu, didybe ir puošnumu.
Kur naudojamos nukritusios plunksnos
Nukritusios plunksnos dažnai neišmetamos. Jos vertinamos dėl išvaizdos ir ilgai buvo naudojamos įvairiems puošybos tikslams. Dėl paklausos tokios plunksnos vis dar renkami ir parduodamos.
Skirtingos povų rūšys gali būti mėlynos, žalios, baltos, šviesiai rudos ar violetinės spalvos. Vis dėlto labiausiai paplitęs yra mėlynas ir žalias povų tipas. Kai kuriose vietose jis laikomas ypač saugomu paukščiu ir turi sakralinę reikšmę.
Net ir šiandien povų plunksnos traukia dėmesį mados bei namų dekoravimo srityse. Jų vaizdas išlieka toks pats įspūdingas, kaip ir senovėje. O uodega, net ir nukritusi, vėliau vėl atauga iš naujo.
