Ar turėtume nerimauti dėl branduolinio karo?

Ar turėtume nerimauti dėl branduolinio karo?

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 d. paskelbė apie savo invaziją į Ukrainą, jis taip pat išsakė miglotesnį grasinimą: „Nesvarbu, kas bandytų stoti mums kelyje ar … keltų grėsmes mūsų šaliai ir mūsų žmonėms, jie turi žinoti, kad Rusija atsakys. iš karto, o pasekmės bus tokios, kokių dar nematėte per visą savo istoriją.

Ar turėtume nerimauti dėl branduolinio karo?

Atrodė, kad kita jo kalbos dalis aiškiai parodė jo prasmę. „Šiandien Rusija išlieka viena galingiausių branduolinių valstybių“, – sakė Putinas. Kaip pateisinimą invazijai, Putinas taip pat pateikė nepagrįstų teiginių, kad Ukraina eina savo branduolinio arsenalo kūrimo kelyje. „Nėra jokių to įrodymų“, – sakė Amerikos mokslininkų federacijos Branduolinės informacijos projekto direktorius Hansas Kristensenas.

Rusijos invazija buvo visiškai pagrįsta įprastine ginkluote – greitkeliais barškančiais tankais, virš galvų skraidančiais bombonešiais, Odesos uostamiestyje besileidžiančiais laivais – ir ekspertai Vox sakė, kad, jei nebus šokiruojančio eskalavimo, tai greičiausiai nepasikeis.

Vis dėlto Putino pasisakymai buvo ryškus priminimas, kad branduoliniai ginklai yra ne tik praėjusio amžiaus gudručiai, bet ir išlieka pagrindine saugumo tvarkos, atsiradusios pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, dalis. Kristenseno skaičiavimais, Rusija turi apie 6000 branduolinių ginklų, o JAV – apie 5500. Bet kuris branduolinis arsenalas yra pakankamai didelis, kad nužudytų milijardus žmonių, bet taip pat būtų atgrasymo priemonė nuo atakų.

Pastaraisiais dešimtmečiais vadinamoji branduolinė tvarka išliko gana stabili. Kitos septynios šalys, turinčios branduolinį ginklą, turi daug mažesnius arsenalus. Dauguma pasaulio šalių pasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT), kuri riboja branduolinių ginklų kūrimą. Paklausėme trijų branduolinių ginklų kontrolės tyrinėtojų apie pavojų, su kuriuo dabar susiduria pasaulis, ir ką galėtume su ja padaryti.

Kaip dabar turėtume nerimauti dėl branduolinių ginklų grėsmės?


Nors Putino pasisakymai neabejotinai kelia susirūpinimą, ypač dėl to, kad jais buvo pradėta didžiausia karinė operacija Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, su Vox kalbėję mokslininkai teigė, kad branduolinis smūgis vis dar mažai tikėtinas. „Manau, kad Ukrainos situacijoje praktiškai nėra tikimybės, kad branduoliniai ginklai bus panaudoti“, – sakė Harvardo Kenedžio mokyklos profesorius ir buvęs prezidento Clintono mokslo ir technologijų politikos biuro patarėjas Matthew Bunnas.

Pagrindinė priežastis, pasak Bunno, yra ta, kad JAV ir jų NATO sąjungininkės aiškiai pasakė, kad į Ukrainą karių nesiųs. Be karinės intervencijos grėsmės V. Putinas turi mažai priežasčių panaudoti savo branduolinius ginklus, juolab kad Rusija turi stulbinantį pranašumą prieš Ukrainos kariuomenę.

„Jo tikslas nėra privesti pasaulį prie branduolinio karo“, – sakė Bostono universiteto Fredericko S. Pardee pasaulinių studijų mokyklos vyresnysis dėstytojas Paulas Hare’as. „Jo tikslas yra tiesiog praryti Ukrainą ir atkurti ne tik Sovietų Sąjungos galią, bet ir carinę imperiją.

Vis dėlto Kristensenas sakė: „Aš nerimauju labiau nei prieš savaitę“. Jis atkreipė dėmesį, kad NATO padidino savo pasirengimą „visiems nenumatytiems atvejams“, reaguodama į Putino kalbą, o didėjant kariuomenei, didėja netikrumas. „Tai, taip sakant, yra karo migla“, – sakė Kristensenas. „Iš to gali kilti posūkių, kurie nuves tave keliu, kurio negalėjote nuspėti prieš savaitę.

Kaip atrodo Rusijos branduolinis arsenalas? Kaip jis lyginamas su kitais pasaulyje?


Rusija turi maždaug 5 977 kovines galvutes, todėl ji yra šalis, turinti didžiausią branduolinį arsenalą. Kristensenas sakė, kad dauguma tų kovinių galvučių yra rezervuose, tik apie 1 600 jų dislokuota kaip sausumos, jūros ir oro ginklai, tokie kaip raketų silosai ar lėktuvų numestos bombos. (Kai SSRS subyrėjo Šaltojo karo pabaigoje, Ukrainos žemėje liko branduolinių ginklų, tačiau Ukraina juos grąžino Rusijai.)

Ar Putinas turi pagrindo svarstyti apie branduolinio ginklo naudojimą?


Strateginiu požiūriu, pasak ekspertų, Rusijai nėra jokios priežasties naudoti branduolinį ginklą. Tačiau jie sakė, kad pats Putinas yra didžiausias netikrumo šaltinis. „Emocijų ir pykčio elementas, ypač įsiskverbęs į Putino pareiškimus, yra ryškus“, – sakė Hare’as. „Paprastai Rusijos diplomatinį stilių siejame su tam tikra lakoniška, beveik sarkastiška maniera.

Verta prisiminti, pridūrė Kristensenas, kad Putinas dažnai užsimena apie Rusijos branduolinį arsenalą kaip jėgos demonstravimą. 2015 metais jis Rusijos valstybinės televizijos dokumentiniam filmui pasakė, kad svarstė galimybę parengti Rusijos branduolines pajėgas per prieš metus Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją.

Tai gali būti ženklas, kad Putino branduolinė retorika yra labiau lojama nei įkandimas, tačiau Kristensenas nebuvo pasirengęs to pasakyti. „Jis gyvena labai mažame burbule ir yra labai paranojiškas“, – sakė Kristensenas. „Jis nori daryti tikrai nelabai racionalius dalykus“.

Ar branduolinio karo baimės pakanka, kad šalys nenaudotų branduolinių ginklų?


„Fizinis branduolinio ginklo griaunamosios galios faktas visiškai sukelia baimę“, – sakė Bunnas. Branduolinis atgrasymas – idėja, kad viena šalis nedrįs pulti kitos, bijodama branduolinio smūgio – buvo pagrindinė Šaltojo karo laikotarpio saugumo politika, ir ekspertai teigia, kad ji tebėra gyva ir šiandien. Kaip neseniai rašė mano kolega Zackas Beauchampas, branduolinių ginklų grėsmė yra priežastis, dėl kurios JAV nesiųs karių į Ukrainą.

Tačiau branduolinis atgrasymas aiškiai neužbaigė visų karų. Branduolinių ginklų egzistavimas „mums nepadėjo Vietname, nepadėjo Irake, nepadėjo mums Afganistane“, – sakė Bunnas. „Branduoliniai ginklai nėra naudingi daugeliui saugumo ir gerovės iššūkių, su kuriais susiduria Jungtinės Valstijos.

Nuo Šaltojo karo laikų buvo plačiai pripažinta, kad branduolinis atgrasymas padės užtikrinti, kad Europos sienos nebūtų užginčytos. Ukrainos krizė, sakė Hare, kelia tam tikrų abejonių dėl šios idėjos. „Atgrasymo patikimumas nebuvo išbandytas dešimtmečius“, – sakė Hare’as. „Visa tarptautinė tvarka tarsi išmeta į orą. Ar Ukrainos puolimas bus įžanga į puolimą, tarkime, dar labiau pažeidžiamas Baltijos valstybes, ar Putinas bus patenkintas Ukraina?

Atsakymas, pasak Hare’o, nulems, kaip Jungtinės Valstijos ir jų NATO sąjungininkės nuspręs dislokuoti savo pajėgas – įprastas ir branduolines – visame pasaulyje. „Mes pradedame matyti, kad didelės galios pradeda linksminti mintis apie ribotus taktinio branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus taip, kaip prieš 10 metų jos negalvojo daug laiko“, – sakė Kristensenas. Tai tokie mažai tikėtini scenarijai, kurie karo žaidimuose buvo mėtomi kaip nenumatyti atvejai nuo Šaltojo karo ir gali lemti, pavyzdžiui, smogimą izoliuotiems kariniams objektams, kurie yra toli nuo gyventojų centrų.

„Teorija labai panaši į Šaltojo karo metu“, – paaiškino Kristensenas. „Jūs tiesiog turite keletą mažesnių branduolinių ginklų, kuriuos galite išsprogdinti šen bei ten, kad konflikto metu priverstumėte priešininką išeiti iš rampos.

Ar pasaulis atlieka gerą darbą kontroliuodamas branduolinius ginklus?


Daugeliu atvejų pasaulinės pastangos užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, kaip ir Neplatinimo sutartis, buvo nepaprastai sėkmingos. Tačiau šioms pastangoms reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros. „Pasauliniu požiūriu branduolinė tvarka yra gana prastos būklės“, – sakė Bunnas. Šiaurės Korėja ir toliau kuria savo branduolinį arsenalą, atrodo, kad Indija ir Pakistanas dalyvauja ginklavimosi varžybose, siekdamos sukurti trumpojo nuotolio taktinius branduolinius ginklus, o priešiškumas tarp JAV, Rusijos ir Kinijos kyla.

„Žmonės turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė Kristensenas. „Jie turi būti budrūs, kad savo vyriausybes būtų atskaitingi, ir įsitikinti, kad vykdoma politika ir jos įgyvendinimo būdas yra konstruktyvi, kad ji iš tikrųjų padėtų pagerinti padėtį, o ne ją pablogintų. Pagrindinis JAV ir Rusijos susitarimas dėl branduolinių raketų ribojimo, žinomas kaip Naujoji START sutartis, nustos galioti 2026 metų vasarį, o pablogėję JAV ir Rusijos santykiai apsunkins derybas dėl atnaujinimo.

„Didžiulis JAV ir Rusijos priešiškumo padidėjimas padidins konflikto riziką ir apsunkins bendradarbiavimą su Rusija“, – sakė Bunnas. „Nesvarbu, ar tai būtų darbas siekiant užkirsti kelią branduolinio ginklo plitimui į kitas šalis, ar gerinant branduolinių ginklų ir medžiagų bei įrenginių saugumą, visa tai bus geriau, jei Jungtinės Valstijos ir Rusija dirbs kartu. Ir jie dar kurį laiką to nedarys.

Yra keletas gerų naujienų, sakė Bunnas. Yra daug žadančių ženklų, rodančių, kad bus atkurtas Irano branduolinis susitarimas, patvirtinantis Neplatinimo sutarties principus. „Svarbu prisiminti, kad tik 5 procentai pasaulio šalių turi branduolinį ginklą“, – sakė Bunnas. „Kiekviena kita valstybė įsipareigojo niekada nekurti branduolinių ginklų.

Bunn pridūrė, kad dešimtmečius maždaug viena iš 10 JAV elektros lempučių buvo maitinama uranu iš nebeeksploatuojamų Rusijos kovinių galvučių, kurios buvo siunčiamos į Amerikos atomines elektrines – tai priminimas, kad pasaulis aktyviai dirbo kartu, kad naikinimo įrankį paverstų jėga visam laikui. . „Tai nuostabu“, – sakė Bunn. „Niekada žmonijos istorijoje nebuvo tiesa, kad galingiausias mūsų rūšiai prieinamas ginklas buvo plačiai prisiektas.

Šaltinis : vox.com

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *