Kai galvojame apie Alzheimerio ligą, dažnai galvojame apie atminties praradimą. Tačiau tai tik vienas iš daugelio ligos pradžios ir progresavimo požymių. Alzheimerio liga yra neurodegeneracinis sutrikimas ir labiausiai paplitusi demencijos forma, dėl kurios smegenys lėtai susitraukia ir suyra (pagal nacionalinį senėjimo institutą). Skirtingai nuo daugelio kitų mirtinų ligų, Alzheimerio liga nualina žmogaus įsiminimą, išardydama prisiminimus, kurie sujungia jo asmenybę. Liga taip suardo gebėjimą mąstyti ir protauti, kad ilgainiui gali trukdyti kasdieniam gyvenimui, atimdama iš žmogaus nepriklausomybę ir gebėjimą pasirūpinti savimi.
Alzheimerio liga yra mįslinga būklė, nes ankstyvieji požymiai skirtingiems žmonėms gali pasireikšti skirtingai (pagal nacionalinį senėjimo institutą). Atkreipdami dėmesį į jos simptomus, gydytojai gali geriau suprasti, kaip gydyti ligą ir suteikti pacientams bei šeimoms laiko planuoti ateitį. Štai keletas galimų Alzheimerio ligos požymių, kurių nereikėtų ignoruoti.
Sumišimas
Alzheimerio ligos asociacija pažymi, kad ankstyvosiose Alzheimerio ligos stadijose žmonės paprastai funkcionuoja kaip įprastai, tačiau gali pradėti didėti sumišimas. Iš pradžių tai dažnai būna lengva; tačiau tai gali būti įspėjamasis būklės ženklas. Vėlesniuose etapuose dezorientacijos jausmas stiprėja. Žmonės gali sumaišyti vietas ir datas arba nesuprasti, koks dabar sezonas ar metai ir vis labiau susipainioja dėl laiko tėkmės. Jie netgi gali susimąstyti, kur yra arba kaip ten pateko. Dažnas sumišimas gali smarkiai paveikti žmogaus gyvenimą, todėl jis gali jaustis bejėgis, susijaudinęs, įtemptas ir nekontroliuojamas.
Apskaičiuota, kad maždaug 89 % Alzheimerio liga sergančių pacientų patiria kliedesį, kuriam būdingas staigus sumišimas, nedėmesingumas ir netvarkingas mąstymas (pagal Amerikos neurologijos akademiją). Tai dažnai apima ir pakitusias sąmonės būsenas, rašoma žurnale „Journal of Gerontological Nursing“ paskelbtame tyrime. Deliriumas yra labai paplitęs tarp Alzheimerio liga sergančių žmonių, kurie yra hospitalizuoti, tačiau taip pat dažnai gali pasireikšti bendruomenėje gyvenantiems asmenims. Dėl kliedesio gali prireikti neatidėliotinos medicininės pagalbos ir negalima tai pamiršti.
Užmaršumas
Atminties praradimas yra vienas iš pirmųjų simptomų apie kuriuos praneša Alzheimerio liga sergantys pacientai. Jis linkęs šliaužti anksti ir kurį laiką pasireikšti nedideliais būdais, aiškinama Alzheimerio asociacijos svetainėje. Žmonės gali ne kartą pamiršti, kur pastatė automobilį ar pažįstamo vardą. Jiems gali prireikti ilgiau, kol atsimena dalykus apskritai. Tačiau laikui bėgant užmaršumas tampa vis dažnesnis ir varginantis. Asmuo gali sunkiai atpažinti artimą draugą ar šeimos narį ir netgi gali pamiršti pažįstamo objekto funkciją.
Atminties pokyčiai kartais yra natūrali senėjimo dalis. Žurnale „Dialogues in Clinical Neuroscience” paskelbtame tyrime paaiškinama, kad užmaršumas, rodantis Alzheimerio ligą yra labiau lėtinis ir progresuojantis, o atmintis laikui bėgant greitai blogėja. Laikui bėgant Alzheimerio liga sergantys žmonės nesuvokia tiesioginės patirties ir stengiasi prisiminti ankstesnę patirtį. Tai sukelia kaupiamasis smegenų ląstelių pažeidimas, dar žinomas kaip atrofija, kai tam tikri atminties konsolidavime dalyvaujantys regionai, pavyzdžiui, hipokampas, nyksta. Tiek darbinė, tiek ilgalaikė deklaratyvioji atmintis pažeidžiama Alzheimerio ligos pradžioje ir ligos eigoje.
Daiktų pametimas arba netinkamas jų naudojimas
Alzheimerio liga sergantys žmonės dažnai pameta arba pameta daiktus dėl atminties praradimo. Tai gali pasirodyti nedideliais būdais, kurie iš pradžių atrodo kaip normalus senėjimas. Pavyzdžiui, jie gali pamiršti, kur paliko raktus ar akinius. Tačiau ligai progresuojant ir plintant į kitas smegenų dalis, polinkis prarasti daiktus gali turėti įtakos kasdienei žmogaus veiklai. Kai kurie žmonės netgi gali paslėpti ar kaupti daiktus ir sudėti juos į keistas vietas. Kadangi šie incidentai įvyksta dažniau ir žmonėms darosi vis sunkiau atsekti savo žingsnius, tai gali būti signalas, kad vyksta kažkas rimtesnio.
Remiantis žurnalo „Neuropsychopharmacology” tyrimais, lengvas pažinimo sutrikimas (MCI) yra susijęs su padidėjusia Alzheimerio demencijos progresavimo rizika. Tai apima atminties ir psichinių funkcijų problemas. Yra tam tikrų gydymo būdų ir gyvenimo būdo pasirinkimų, kurie gali padėti sumažinti kai kuriuos MCI simptomus, taip pat įvairių strategijų, kurios gali padėti žmonėms rasti savo daiktus, kad jie nebūtų klaidingi (pagal Alzheimerio draugiją). Taigi, jei užmaršumas pradeda daryti įtaką jūsų kasdieniam gyvenimui, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ir atlikti išsamų medicininį patikrinimą.
Padidėjęs nerimas
Nenuostabu, kad daugelis pacientų, sergančių Alzheimerio liga, patiria tam tikrą nerimo lygį, atsižvelgiant į daugelį gyvenimą keičiančių ligos simptomų.
Maždaug 40% Alzheimerio liga sergančių žmonių taip pat patiria nerimą, paaiškinama 2021 m. atliktame tyrime, paskelbtame Alzheimerio ligos ataskaitų žurnale. Tai ypač paplitusi tarp tų, kurie turi lengvą pažinimo sutrikimą. Smegenų atrofija yra susijusi su psichikos problemomis, tokiomis kaip nerimas, nes ji sunaikina ląsteles ir ryšius, padedančius neuronams bendrauti sveikai.
Remiantis 2020 m. tyrimu (pagal „ScienceDaily“), nerimas daugiausia gali būti siejamas su psichosocialiniais gyvenimo su Alzheimerio liga padariniais yra įrodymų, kad streso jausmas taip pat gali pabloginti pažinimo sutrikimus, pvz., atminties ir dėmesio praradimą ir paskatinti Alzheimerio ligos progresavimą. „Nedidelio pažinimo sutrikimo pacientams, turintiems nerimo simptomų, Alzheimerio liga išsivystė greičiau nei tiems, kuriems nebuvo nerimo, neatsižvelgiant į tai ar jie turėjo genetinį Alzheimerio ligos rizikos veiksnį ar smegenų tūrio sumažėjimą“, – „ScienceDaily“ sakė pirmoji tyrimo autorė Jenny L. Ulber.
Sunku kalbėti
Alzheimerio liga gali paveikti kalbą ir kalbą įvairiais būdais. Įtemptas gebėjimas bendrauti gali būti ankstyvas įspėjamasis demencijos požymis, teigiama tyrime, paskelbtame žurnale „Frontiers in Aging Neuroscience“. Taip yra todėl, kad Alzheimerio liga pažeidžia smegenų dalis, kurios palengvina mūsų gebėjimą vartoti kalbą.
Ligos pradžioje gali būti pastebimas žodinio sklandumo sutrikimas ir kalbos sulėtėjimas: žmogui gali būti sunku prisiminti žodyną arba rasti tinkamų frazių, kad išreikštų tai ką nori pasakyti. Pacientams kartais sunku sekti pokalbius ir suprasti rašytinę kalbą. Jie gali kartotis, kalbėti per garsiai arba kalbėti netinkamu laiku. Ligai paūmėjus, kalbos problemos tampa ryškesnės.
Daugelis pacientų pradeda mikčioti. Dažnai kalba būna nerišli ir paini, o alzheimerio liga sergantiems asmenims dažnai sunku sudėti sakinius kaip anksčiau.
Klausos sunkumai
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 1,1 milijardo žmonių visame pasaulyje rizikuoja susirgti klausos sutrikimais. Ir vis daugėja įrodymų, kad tam tikri klausos sutrikimai gali padidinti demencijos riziką.
2020 m. atliktas tyrimas parodė, kad sunku klausytis šnekamųjų pokalbių, ypač triukšmingoje aplinkoje, buvo susijęs su iki 91% padidėjusia demencijos rizika (pagal Alzheimerio ir Demencijos: Alzheimerio asociacijos žurnalą). Tyrime dalyvavo daugiau nei 82 000 žmonių, 60 metų ir vyresnių moterų ir vyrų. Tyrimo pradžioje tiriamųjų buvo paprašyta atpažinti ištartus skaičius triukšmingame fone. Nustatyta, kad dalyviams, kuriems buvo priskirta nepakankama ir bloga kalbos triukšmo klausa, rizika susirgti demencija padidėjo atitinkamai 61% ir 91%, palyginti su žmonėmis, kurių klausa normali kalba triukšmingoje aplinkoje.
Kai kurie tyrėjai pasiūlė, kad ryšys gali kilti dėl socialinės izoliacijos ir depresijos, kurią dažniausiai patiria žmonės su sutrikusia klausa, tačiau norint pagrįsti šią teoriją, reikia atlikti tolesnius tyrimus.
Navigacijos problemos
Žurnale „Journal of Alzheimer’s Disease“ paskelbtame tyrime teigiama, kad problemos ieškant kelio gali būti vienas iš pirmųjų įspėjamųjų Alzheimerio ligos požymių. Tiesą sakant, žmonės dažnai susiduria su erdvinės navigacijos problemomis dar prieš jiems kliniškai diagnozuojant Alzheimerio ligą.
Naudodami virtualaus labirinto navigacijos eksperimentą, mokslininkai išsiaiškino, kad žmonėms, patyrusiems demencijos pradžią, buvo sunku sudaryti pažintinius naujos aplinkos žemėlapius. Jie nustatė, kad smegenų sritis, kuri padeda jums pereiti iš vienos vietos į kitą, būtent hipokampas, yra pažeista gana anksti Alzheimerio ligos vystymosi pradžioje. Tai ta pati smegenų sritis, kuri dalyvauja trumpalaikės atminties procesuose.
Tyrimo rezultatai puikiai dera su kitų tyrimų išvadomis, kurios rodo, kad nors Alzheimerio liga sergantiems žmonėms sunku prisiminti neseniai įvykusius dalykus, jie paprastai turi puikų gebėjimą prisiminti daugelio metų ar net dešimtmečių senumo prisiminimus.
Socialinis atsiribojimas
Socialinė izoliacija yra dar vienas Alzheimerio ligos pranašas. Žmonės, kovojantys su šia būkle, dėl įvairių priežasčių pasitraukia nuo draugų, šeimos ir socialinės veiklos, rašoma žurnale „Frontiers in Psychiatry“ paskelbtame tyrime. Iš pradžių tai gali būti būdas susidoroti su sumišimu, stresu ir atminties praradimu, kurį lėtai sukelia liga. Blogėjant pažinimo ir kalbos gebėjimams, pacientams tampa sunkiau palaikyti prasmingus pokalbius.
Tačiau socialinis pasitraukimas gali pasireikšti net prieš tai, kai asmeniui diagnozuojama liga. Kai kurie tyrinėtojai nurodo migdolinio kūno pokyčius kaip galimą to paaiškinimą (pagal Neuroscience & Biobehavioral Reviews). Regionas identifikuojamas kaip „socialinių smegenų“ komponentas, padedantis žmonėms įsitraukti į socialinę sąveiką ir atpažinti bei interpretuoti emocines išraiškas.
Tyrimai parodė, kad ilgalaikis socialinis atsiribojimas ir izoliacija gali pagreitinti Alzheimerio ligos atsiradimą ir vystymąsi (pagal Frontiers in Psychiatry).
Depresija
Depresija yra dažna gretutinė Alzheimerio liga sergančių žmonių būklė. Remiantis Alzheimerio asociacijos duomenimis, maždaug 40% Alzheimerio liga sergančių pacientų taip pat kovoja su depresija.
Žmonės depresijos simptomus patiria gana anksti, taip pat vidurinėse ligos stadijose, kai savimonė vis dar nepakitusi. Gali būti sudėtinga atskirti šias dvi sąlygas, nes jos abi apima daug tų pačių savybių (įskaitant apatiją, socialinį atsiribojimą ir koncentracijos problemas). Be to, dėl pažinimo sutrikimų, atsirandančių kartu su Alzheimerio liga, kai kuriems žmonėms gali būti sunku išreikšti savo jausmus.
Svarbu neatmesti galimų depresijos požymių. Tyrimai rodo, kad gali būti ryšys tarp depresijos simptomų padidėjimo ir Alzheimerio liga sergančių žmonių pažintinių gebėjimų sumažėjimo. Remiantis žurnale „JAMA Network Open” paskelbtu tyrimu, depresija kartu su smegenų amiloidu – biologiniu Alzheimerio ligos žymekliu – sukelia neigiamus atminties ir mąstymo pokyčius nuo dvejų iki septynerių metų.
Agnozija
Agnozija yra nesugebėjimas apdoroti jutiminės informacijos, įskaitant objektus, veidus, garsus, formas ar kvapus. Tai retas sutrikimas, tačiau dažnas Alzheimerio ligos simptomas. Tai sukelia laipsniškas nervinių ląstelių susitraukimas ir nykimas įvairiose smegenų dalyse.
Žmonių, sergančių Alzheimerio liga, regėjimo agnozija gali pasireikšti gana anksti, o tai rodo ankstyvas pažinimo nuosmukio stadijas, rašoma žurnale „Journal of the Neurological Sciences“. Ligai plintant, pacientams dažnai sunku atpažinti artimųjų ir draugų veidus, dar vadinamą prozopagnozija (per akis ir smegenis). Kai kuriems žmonėms sunku atpažinti kvapus, skonį ar kūno pojūčius, pavyzdžiui, poreikį šlapintis.
Agnozija taip pat gali būti girdima kai atrodo, kad žmonės išlaiko savo klausos pojūtį, tačiau sunkiai suvokia, kas iš tikrųjų yra tam tikras garsas. Ši būklė daugeliui pacientų gali sukelti didžiulį nusivylimą ir pyktį. Nors nėra tiesioginio gydymo nuo agnozijos, įvairios intervencijos, tokios kaip kalbos ir profesinė terapija, gali padėti žmonėms valdyti ir sumažinti kai kuriuos neigiamus jos padarinius.
Pusiausvyros praradimas arba galvos svaigimas
Tyrimai parodė, kad pusiausvyros praradimas dažnai yra ankstyvos ir vėlyvosios Alzheimerio ligos požymis. Net iš pradžių liga gali sukelti nenormalią ar netvirtą eiseną, išsamiai aprašoma „Geriatric Physical Therapy” žurnalo atliktame tyrime. Žurnale „Neurology“ paskelbtas 2018 m. tyrimas rodo, kad žmonėms, kuriems svaigsta galva atsistojus ar atsigulus dėl staigiai krentančio kraujospūdžio (mediciniškai vadinama ortostatine hipotenzija), yra didesnė rizika susirgti Alzheimerio liga. Remiantis išvadomis, 12,5% pacientų, sirgusių ortostatine hipotenzija, sirgo demencija.
Teigiama, kad galvos svaigimas, galvos svaigimo tipas, yra vienas iš pirmųjų požymių, kad gali išsivystyti demencija (pagal Dementia Care Central). Taip yra todėl, kad Alzheimerio liga paveikia jūsų smegenis – smegenų pusiausvyros centrą, kuris kontroliuoja judesius ir padeda išlaikyti laikysenos stabilumą. Žmonės, sergantys užpakaline žievės atrofija – tam tikra Alzheimerio liga – gali prarasti suvokimą, kuri pusė yra aukštai, gali dažnai svaigti galva ir pasilenkti į vieną pusę.
Ankstyvas šių problemų atpažinimas ir sprendimas naudojant fizinę terapiją gali padėti pagerinti pusiausvyrą ir eiseną, pataria mokslininkai (pagal Geriatric Physical Therapy žurnalą).
Apatija
Apatija yra vienas iš labiausiai paplitusių, tačiau nepastebimų elgesio pokyčių, atsirandančių kartu su Alzheimerio liga. Apatija, apibrėžiama kaip „motyvacijos praradimas arba sumažėjęs motyvas“, kai kuriems žmonėms gali pasireikšti anksti, nes liga pradeda daryti įtaką jų veiklai ir gyvenimo kokybei.
Remiantis 2020 m. žurnalo „Dementia and Geriatric Cognitive Disorders Extra“ tyrimu, apatija paveikia maždaug 72 % pacientų. Tačiau apatija taip pat linkusi sutapti su depresijos simptomais, tokiais kaip kaltės jausmas, liūdesys ir beviltiškumas, todėl gali būti sunku atskirti juos (pagal dabartinę elgesio mokslų nuomonę).
Įprasta, kad slaugytojai praneša, kad pacientai turi būti nukreipti ką nors daryti, o palikti savieigai jiems gali trūkti iniciatyvos ir nepaisyti savo asmeninės priežiūros poreikių. Be sunkios psichologinės demencijos naštos, manoma, kad dopamino neuronų disfunkcija prefrontalinėje žievėje ir baziniuose ganglijose gali lemti Alzheimerio liga sergančių žmonių apatijos padidėjimą (dėl demencijos ir vyresnio amžiaus kognityvinių sutrikimų).
Kliedesiai ir haliucinacijos
Kliedesiai ir haliucinacijos dažnai lydi Alzheimerio ligą ir paprastai sakoma, kad jos atsiranda vidurinėje ar vėlyvoje ligos fazėse (pagal Alzheimerio asociaciją). Tačiau jie galiausiai gali atsirasti bet kuriuo metu, net ir pradžioje, pažymi mokslininkai.
Nacionalinio senėjimo instituto teigimu, kliedesiai ir haliucinacijos kyla dėl sudėtingų pokyčių, atsirandančių smegenyse Alzheimerio ligos vystymosi metu. Jie linkę sulipti, tačiau tai skirtingos psichinės būsenos: haliucinacijos apima pajutimą kažko, ko iš tikrųjų nėra, o kliedesys yra klaidingas tikėjimas kažkuo, ką žmogus mano esant tiesa, nepaisant priešingų įrodymų. Kai kurie žmonės taip pat gali patirti paranoją, ypač kai atmintis pradeda pastebimai blogėti ir paveikti įvairius kasdienio gyvenimo aspektus.
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei jus ar jūsų pažįstamą žmogų paveikė kliedesiai ir haliucinacijos, nes jie buvo susiję su Alzheimerio ligos paūmėjimu.