Bandžiau fraxelio procedūrą pirmą kartą ir galiu pasakyti, kad įspūdžių netrūko. Nuo pasiruošimo iki matomų rezultatų, o taip pat ir labai atvirų nuotraukų, ši patirtis parodė, ko tikėtis prieš registruojantis lazerinei procedūrai.
Kas yra fraxelis
Fraxelis yra lazerinių procedūrų pavadinimas, paremtas daline lazerio technologija. Tai reiškia, kad energija veikia ne visą odos paviršių vienu metu, o tik mažas jo dalis. Tarp šių paveiktų vietų lieka nepažeistas audinys. Dėl to procedūra yra švelnesnė, bet išlieka veiksminga ir lengviau pritaikoma pagal poreikius.
Tokie kontroliuojami mikropažeidimai sužadina natūralų odos gijimą. Taip skatinama kolageno gamyba. Kai kurie lazeriai yra paviršiniai ir pašalina viršutinį odos sluoksnį. Kiti veikia giliau ir nepašalina odos paviršiaus. Naujesnė versija priklauso būtent šiai grupei.
Naujasis įrenginys naudoja dviejų bangos ilgių technologiją. Ji padeda spręsti gilesnes problemas, tokias kaip randai ar raukšlės. Kartu ji gali mažinti paviršinius pakitimus, pavyzdžiui, pigmentines dėmes ar saulės paliktus žymenis.
Tarp naujų privalumų minimas greitesnis ir tolygesnis energijos paskirstymas. Taip pat patobulintas valdymas, kuris leidžia tiksliau reguliuoti procedūrą. Prietaise yra ir vėsinimo sistema, todėl procedūra geriau toleruojama. Rankena tapo lengvesnė ir patogesnė tiek specialistui, tiek pacientui.
Kaip pasiruošti procedūrai
Procedūrai pasirinktas vėlyvas ruduo. Tokiu metu saulės būna mažiau, todėl tai laikoma tinkamiausiu sezonu lazerinėms procedūroms. Likus keturioms savaitėms iki vizito, buvo rekomenduota stabdyti retinoidų naudojimą, jei jie buvo įprastoje priežiūros rutinoje.
Prieš dvi savaites teko atsisakyti ir šveitimo. Tai apėmė rūgštis, šveitiklius, depiliacinius kremus, odos skutimą bei pešiojimą. Tokie veiksmai gali padidinti odos jautrumą ir sustiprinti nepageidaujamų reakcijų riziką po lazerio.
Taip pat svarbu įvertinti, ar žmogus yra linkęs į pūslelinę. Lazeris gali laikinai suaktyvinti virusą, kuris būna neaktyvus. Tokiu atveju gali būti skiriami apsauginiai vaistai prieš procedūrą ir po jos.
Prieš registruojantis verta pasitarti su kvalifikuotu specialistu. Pokalbio metu galima išsiaiškinti, ko tikėtis, kiek truks gijimas ir kokia gali būti priežiūra po procedūros.
Kaip vyko pati procedūra
Vizitas truko palyginti trumpai. Daugiausia laiko užėmė nuskausminamasis kremas, kuriam reikia laiko suveikti. Paprastai tai užtrunka nuo 45 minučių iki valandos.
Nors oda buvo nuskausminta, pati procedūra vis tiek jautėsi nemaloniai. Tačiau pojūtis buvo pakeliamas. Jautriausios vietos pasirodė smakras, viršutinė lūpa ir kakta. Pirmiausia jautėsi šiluma, vėliau dilgčiojimas ir deginimas. Aparatas juda greitai, todėl pojūčiai nuolat keičiasi.
Buvo momentų, kai akys net sudrėko. Antroji procedūros eiga per visą veidą pasirodė stipresnė nei pirmoji. Tuo metu ypač įvertinau vėsinimo funkciją, kuri veikė kartu su lazeriu. Visa procedūra truko maždaug penkiolika minučių. Pabaigoje ant veido buvo užteptas raminantis serumas, o man pasakyta, kad viskas baigta. Išėjau iš kabineto atrodydama gana neblogai, tik oda buvo ryškiai paraudusi, lyg po saulės.
Pirmos dienos po procedūros
Pirmomis dviem dienomis pastebėjau lengvą tinimą ir odos patamsėjimą. Priežiūra buvo paprasta. Veidą reikėjo švelniai valyti, naudoti serumus ir kelis kartus per dieną drėkinti.
Padėjo ir šaldančios kaukės. Oda dažnai jautėsi šilta, kartais net degino. Antrą dieną patinimas buvo ryškiausias, ypač aplink akis. Tą ir buvau girdėjusi iš anksto. Skruostai atrodė pilnesni, o raukšlelės aplink burną tapo labiau matomos.
Jei reikėdavo išeiti į lauką, galėjau naudoti apsauginį kremą nuo saulės. Jis dirgino labai nedaug. Vis dėlto dažniausiai rinkdavausi plačiabrylę skrybėlę, akinius nuo saulės ir pavėsį.
Nuo trečios iki ketvirtos dienos
Patinimas išsilaikė apie tris dienas, paskui pradėjo slopti. Net ir taip, išėjusi į lauką galėjau dėvėti kepurę ir akinius be jokio diskomforto. Pirmas dvi dienas naudotas serumas dar ramino, bet vėliau ėmė stipriai graužti. Tuomet perėjau prie labiau maitinančių kremų.
Oda taip pat pradėjo kietėti. Atrodė, kad niekas nebesigeria taip, kaip įprastai. Labiausiai gelbėjo raminantis apsauginis kremas, nors jį tepti ant sudirgusios odos nebuvo lengva. Dar daugiau palengvėjimo suteikė vėsinanti kaukė. Naudojau ir drėkinančias veido kaukes. Taip pat puikiai tiko paprastas riebesnis kremas, ypač kai norėdavosi sumažinti tempimą burnos srityje. Pasirodo, oda aplink lūpas juda labai daug.
Ketvirtą dieną prasidėjo tikrasis šerpetojimas. Daugiausia oda krito plaunant veidą. Po ja atsivėrė mažos rausvos, jautrios vietos. Nors daug kam kyla noras lupti atšokusią odą, to daryti negalima. Tai trikdo natūralų gijimą. Dėl to didėja infekcijų, lėtesnio sveikimo, randų ir pigmentacijos rizika.
Tuo metu labiausiai reikėjo nuolatinio minkštinančio kremo. Tepiau jį beveik kas valandą. Greitai išryškėjo ir keli praktiški dalykai. Tamsūs drabužiai nebuvo pats geriausias pasirinkimas, nes ant jų labai matėsi byrančios odos likučiai. Taip pat atsirado vidutinis, bet nuolatinis niežėjimas. Kartais tekdavo laikyti veidą rankomis, kad pojūtis bent kiek sumažėtų.
Septintoji diena
Savaitės pabaigoje dauguma pleiskanų jau buvo išnykusios. Tačiau smakras ir žandikaulio linija dar liko sausesni ir tamsesni. Šiose vietose dar buvo ir paraudimo, o prisilietus oda jautėsi jautri.
Šiuo metu man netikėtai pasitaikė susirgti, todėl nereikėjo aiškintis dėl išvaizdos. Kremų ir drėkiklių naudojau vis dar dosniai. Apsaugą nuo saulės tepiau kas dvi valandas, net ir būdama patalpose.
Po dešimties dienų ir vėliau
Praėjus maždaug dešimčiai dienų grįžau prie įprastos rutinos. Galėjau naudoti makiažą ir ankstesnes odos priežiūros priemones. Likęs paraudimas ir nedideli nelygumai buvo pastebimi tik labai atidžiai įsižiūrėjus.
Kasdien oda atrodė vis geriau. Ji tapo skaistesnė ir putlesnė. Po dviejų mėnesių buvo padarytos aukštos raiškos nuotraukos, kad būtų galima palyginti pokyčius. Matėsi geresnė odos tekstūra, mažiau porų, blankesnės dėmės ir švelnesnės raukšlės. Oda atrodė ir šviesesnė, be gelsvo atspalvio.
Galutinė patirtis
Po mėnesio oda jau atrodė akivaizdžiai lygesnė, elastingesnė ir šviesesnė. Sulaukiau net klausimų, ar buvau išvažiavusi atostogauti. Antrą mėnesį saulės paliktos dėmės tapo dar blankesnės. Net buvo lengva pagalvoti, kad staiga išmokau tobulesnio makiažo triukų. Iš tikrųjų tiesiog gerėjo pati oda.
Dešimties dienų gijimo laikotarpis jau buvo beveik pasimiršęs, nors gerai, kad buvau viską pasižymėjusi. Visa patirtis priminė, kad atsigavimui reikia laiko ir kantrybės.
Rezultatai po tokios procedūros atsiskleidžia palaipsniui. Didžiausias kolageno poveikis paprastai matomas maždaug po trijų mėnesių. Pagerėjimas gali tęstis iki pusmečio, todėl pokyčius verta stebėti ir toliau.
Aš džiaugiuosi, kad pasirinkau būtent šią procedūrą. Pakartočiau ją dar kartą. Gijimas nebuvo pats patogiausias etapas, bet rezultatas tikrai vertas pastangų. Oda atrodo geresnė ir jaučiasi komfortiškiau. Pastaruoju metu man tai ypač svarbu. Be to, pastebėjau, kad ir įprastos priežiūros priemonės dabar veikia geriau. Oda greičiau išlaiko drėgmę, o serumai susigeria efektyviau. Tai tikrai naudingas pokytis.
