Ar stručiai iš tikrųjų slepia galvas smėlyje? Šis įsivaizdavimas ilgai kartojamas, kai kalbama apie išsigandusius paukščius. Tačiau tikrovė visai kitokia. Stručiai to nedaro, kad pasislėptų nuo pavojaus. Toks veiksmas jiems būtų net nenaudingas, nes taip jie tiesiog negalėtų kvėpuoti.
Stručiai turi rimtų gynybos būdų
Šie paukščiai yra vieni greičiausių bėgikų tarp dviejų kojų gyvūnų. Prireikus jie gali trumpą laiką lėkti iki maždaug 64 kilometrų per valandą. O ištvermės jiems taip pat netrūksta. Jei reikia, stručiai gali bėgti apie 48 kilometrus per valandą net 16 kilometrų atstumą.
Vien greitis dar ne viskas. Suaugęs strutis yra labai didelis paukštis. Jis gali siekti maždaug 2,7 metro aukštį ir sverti apie 159 kilogramus. Jei jam gresia pavojus, vienas smūgis koja gali būti mirtinai pavojingas net stambiam plėšrūnui.
Akivaizdu, kad šie paukščiai turi pakankamai natūralių apsaugos priemonių. Todėl jiems nėra jokio pagrindo slėpti galvos. Tad iš kur atsirado ši legenda?
Iš kur kilo mitas apie galvas smėlyje
Vienas paaiškinimas susijęs su stručio elgesiu perimo metu. Kai ateina laikas dėti ir saugoti kiaušinius, stručiai iškasa didelę duobę. Ji gali būti maždaug 1,8 iki 2,4 metro pločio ir 60 iki 90 centimetrų gylio. Į ją saugiai sudedami kiaušiniai.
Tada abu tėvai pakaitomis juos peri. Jie budi tol, kol jaunikliai išsirita. Kelis kartus per dieną stručiai nuleidžia galvas prie žemės, kad snapu pasuktų kiaušinius. Šis trumpas galvos palenkimas galėjo ir paskatinti klaidingą įspūdį, jog paukštis slepia galvą smėlyje.
Legenda galėjo kilti ir dėl kitos priežasties. Kai perintis strutis pajunta pavojų, jis gali prisiglausti prie žemės. Tada galva ir kaklas būna prigludę prie paviršiaus. Iš tolo toks paukštis gali susilieti su aplinka. Vis dėlto jo galva tikrai nenusileidžia po žeme.
Ką daro strutis, kai jaučia grėsmę
Žinoma, toks gulimasis judesys nėra pirmoji stručio reakcija. Jei įmanoma, jis pirmiau bėga arba ginasi. Kai prie lizdo yra kiaušiniai, instinktas dažnai skatina strutį sprukti. Tada plėšrūnas gali jį vytis.
Dėl didelio greičio stručiai dažniausiai gali lengvai pabėgti nuo juos persekiojančių gyvūnų. Taip jie apsaugo ir save, ir savo kiaušinius. Todėl istorija apie galvą smėlyje tėra graži, bet klaidinanti legenda.
Trumpai apie šį mitą
- Stručiai neslepia galvos nuo pavojaus.
- Jie bėga labai greitai ir turi stiprią gynybą.
- Perėjimo metu jie tik trumpai nuleidžia galvą prie žemės.
- Jie taip pat gali priglusti prie žemės, kad mažiau kristų į akis.
- Būtent šie vaizdai greičiausiai ir sukūrė klaidingą įspūdį.
