Marilyn Monroe grožio rutina iki šiol kelia smalsumą. Daug kas žino jos garsųjį kvapą, tačiau odos priežiūros įpročiai dažnai lieka nuošalyje. Įdomiausia tai, kad dalį jos priemonių vis dar galima rasti ir šiandien.
Kas slypėjo už jos odos priežiūros
Monroe buvo tarp žinomų žmonių, kurie rinkosi moksliniu požiūriu paremtą odos priežiūrą. Jai buvo sudaryta individuali rutina, pritaikyta dar šeštajame dešimtmetyje. Šiandien kyla natūralus klausimas, ar toks planas tebebūtų veiksmingas ir dabar.
Norint į tai atsakyti, verta pažvelgti į pačią rutiną. Ji buvo padalinta į ryto ir vakaro žingsnius, o dar viena dalis buvo susijusi su mityba.
Ryto rutina
Rytą buvo siūloma į dubenį įsipilti šilto vandens ir juo nusiplauti veidą bei kaklą. Tam naudotas tradicinis muilas, kuris tuo metu buvo laikomas įprasta priemone. Šiuolaikinėje kosmetikoje tokio tipo muilai naudojami rečiau, ypač veidui.
Tokie muilai veikia kitaip nei šiuolaikinės švelnesnės prausiamosios priemonės. Jie dažniau sausina odą, todėl jautresnei ar į drėgmės netekimą linkusiai odai gali netikti taip gerai. Plaunant veidą šiltu vandeniu ir muilu, taip pat svarbu, kad ant odos neliktų likučių.
Po prausimo buvo naudojama lengva tonuota priemonė, tepama ant viso veido. Ji turėjo padėti sumažinti blizgesį, vizualiai sušvelninti poras ir suvienodinti odos atspalvį. Toks produktas veikė ir kaip lengvas makiažo pagrindas, ir kaip odą glotninanti priemonė.
Vėliau po akimis buvo tepamas maitinamasis kremas, o ant viso veido ir kaklo paskirstomi pudriniai produktai. Perteklius būdavo nušluojamas šepetėliu. Toks derinys leido jautresnę vietą po akimis palikti sudrėkintą, o likusį veidą išlaikyti matinį.
Vakaro rutina
Vakare viskas prasidėdavo nuo dvigubo valymo. Pirmiausia buvo naudojamas aliejinis prausiklis, o po jo dar kartą plaunama muilu. Tokia eiga padėjo pašalinti makiažą ir kartu nuvalyti likusį riebumą.
Aliejus ypač tinka makiažui tirpdyti, nes geriau prisitaiko prie kosmetikos likučių. Antras žingsnis nuvalo aliejaus perteklių ir palieka odą švariai nusipraustą. Šiandien toks metodas jau nieko nestebina, tačiau tuo metu jis buvo gana pažangus.
Nusausinus veidą, buvo tepamas kremas, o vėliau naudojamas dar vienas losjonas. Toks derinys iš pirmo žvilgsnio atrodo neįprastas, nes vienu metu siekiama ir maitinti odą, ir ją kontroliuoti. Vis dėlto logika čia aiški: naktį odai suteikiama drėgmės, o riebalavimasis kiek pristabdomas.
Mitybos apribojimai
Rutinos dalis buvo ir gana griežtas valgymo sąrašas. Buvo patariama vengti riešutų, šokolado, alyvuogių, austrių ir geldelių. Tokie draudimai šiandien skamba keistai, tačiau anuomet jie galėjo būti siejami su odos būkle ir bendrais įsitikinimais apie mitybą.
Riešutai šiuo požiūriu kelia daugiausia klausimų. Dabar žinoma, kad jie turi naudingų riebalų ir vitaminų. Galimas paaiškinimas būtų tas, kad tuo metu riebesnis maistas buvo siejamas su spuogais ar odos blizgesiu.
Šokoladas ir saldumynai labiau siejami su uždegiminėmis reakcijomis ir akne. Šis patarimas iš viso sąrašo atrodo labiausiai atpažįstamas ir šiandien. Tiesa, juodasis šokoladas taip pat turi naudingų antioksidantų.
Alyvuogės yra gerųjų riebalų ir antioksidantų šaltinis, todėl jų ribojimas nėra visai aiškus. Galbūt nerimą kėlė jose esantis druskos kiekis, nes jis kartais lemia tinimą. Kalbant apie jūros gėrybes, toks apribojimas galėjo būti susijęs su jautrumu ar alergijomis.
Kaip ši rutina pasiteisino šiandien
Po savaitės laikantis šios tvarkos, oda išliko sudrėkinta ir švelni. Nors rutina sena, ji pasirodė stebėtinai nuosekli. Ypač į akis krito dvigubas valymas, kuris tebėra svarbus ir dabar.
Aliejinis valymas pašalino makiažą ypač švelniai. Vėliau muilas suteikė labai švarios odos pojūtį, bet jos nesausino pernelyg stipriai. Toks derinys paliko jausmą, kad veidas išvalytas, tačiau ne išbalintas.
Greičiausiai labiausiai nustebino sunkesnės tekstūros kremas. Iš pradžių jis atrodė per riebus, tačiau odai suteikė malonų drėgmės pojūtį. Per savaitę jis nesukėlė bėrimų ir ryte oda atrodė gerai pamaitinta.
Didžiausią įspūdį paliko tonuota priemonė, kuri kartu veikia ir kaip švelnus pagrindas. Ji padėjo sumažinti blizgesį, vizualiai suvienodino toną ir beveik nesijautė ant odos. Tokie produktai šiandien būtų puikus pasirinkimas norint pasiekti natūralų, bet tvarkingą įvaizdį.
Po savaitės oda atrodė sveika ir pakankamai sudrėkinta. Vis dėlto vienas dalykas liko aiškus: šiuolaikinių žingsnių čia trūktų. Ryte vis tiek verta naudoti apsaugą nuo saulės, o vakare pagal poreikį įtraukti papildomas veikliąsias medžiagas.
Tokios rutinos esmė gana paprasta. Ji orientuota į švelnų valymą, drėgmę ir riebalų kontrolę. Tačiau kiekvienos odos poreikiai skiriasi, todėl tokį planą vertėtų laikyti įkvėpimu, o ne universalia taisykle.
Kodėl ši rutina iki šiol domina
Šis odos priežiūros planas buvo labai individualus. Jis derėjo prie konkrečių poreikių ir to meto supratimo apie grožį. Dėl to nebūtų teisinga tikėtis tokio pat rezultato visiems.
Vis dėlto įdomu matyti, kad kai kurie principai išliko aktualūs. Dvigubas valymas, odos drėkinimas ir saikingas blizgesio valdymas tebėra svarbūs ir šiandien. Skirtumas tik tas, kad šiuolaikinės priemonės dažnai yra švelnesnės ir labiau pritaikytos skirtingiems odos tipams.
Ši istorija primena ir dar vieną dalyką. Kartais seni grožio įpročiai būna stebėtinai įžvalgūs. Net jei dalis jų šiandien atrodytų neįprasti, juose galima rasti logišką pagrindą.
